Kokių vitaminų trūkumas gali būti siejamas su spengimu ausyse?

Spengimas ausyse, dar vadinamas tinnitus, gali būti juntamas kaip cypimas, ūžimas, zvimbimas ar šnypštimas, nors aplinkoje tokio garso nėra. Jis gali pasireikšti vienoje ar abiejose ausyse, būti laikinas arba tęstis ilgą laiką. Dažnai tinnitus susijęs su klausos pokyčiais ar stipraus triukšmo poveikiu, tačiau galimų priežasčių yra daugiau.

Kai spengia ausyse, vitaminai gali atrodyti kaip paprastas problemos sprendimas. Vis dėlto vitaminų trūkumas yra tik viena iš aplinkybių, kurias gali būti svarbu įvertinti. Vien pagal spengimą nustatyti konkretaus vitamino trūkumo negalima, todėl pirmiausia svarbu atsižvelgti į bendrą sveikatos būklę ir kitus simptomus.

Kodėl spengimo ausyse kontekste svarbus vitaminas B12?

Vitaminas B12 reikalingas normaliai nervų sistemos veiklai ir raudonųjų kraujo kūnelių susidarymui. Ilgalaikis jo trūkumas gali paveikti nervų sistemą ir pasireikšti galūnių tirpimu ar dilgčiojimu, pusiausvyros sutrikimais, silpnumu ar kitais neurologiniais simptomais. Neurologinių požymių gali atsirasti net ir nesant tipiškos mažakraujystės.

Didesnė B12 trūkumo rizika gali būti aktuali veganinę mitybą pasirinkusiems žmonėms, vyresniame amžiuje arba sutrikus šio vitamino pasisavinimui. Todėl, jei spengimą lydi kiti galimo B12 trūkumo požymiai, individualų poreikį reikėtų įvertinti išsamiau.

Svarbu nepaversti B12 universalia priemone nuo tinnitus. Jo papildymas savaime negarantuoja, kad spengimas sumažės ar išnyks. Vitamino B12 papildus racionaliausia rinktis tada, kai yra pagrįstas jų poreikis.

Ar spengimas ausyse gali būti susijęs su vitaminu D?

Vitamino D būklė taip pat gali būti aktuali tinnitus kontekste. Mažesnis vitamino D kiekis gali būti siejamas su dažnesniu spengimu ausyse, tačiau vien toks ryšys nereiškia, kad vitamino D trūkumas yra tiesioginė problemos priežastis.

Todėl vitamino D papildų nereikėtų pradėti vartoti vien dėl atsiradusio spengimo. Jo poreikį prasmingiau vertinti pagal bendrą sveikatos būklę, mitybą, saulės poveikį ir individualią situaciją. Didelės vitamino D dozės taip pat nėra tinnitus gydymo būdas.

Ar gali būti svarbūs kiti vitaminai ir mineralai?

Nervų sistemos ir kraujodaros veiklai reikalinga daug skirtingų mikroelementų, tačiau nėra pagrindo kiekvieno spengimo ausyse atvejo aiškinti vitaminų ar mineralų trūkumu.

Todėl vien tinnitus nėra pakankama priežastis pradėti vartoti dideles B grupės vitaminų arba plataus spektro vitaminų ir mineralų papildų dozes.

Papildai prasmingiausi tada, kai jie papildo realų mitybos poreikį. Spengimo atveju svarbiau nustatyti galimą jo priežastį nei iš karto rinktis kuo platesnės sudėties produktą.

Ką daryti, jei spengimas nepraeina?

Jeigu tinnitus kartojasi arba tampa nuolatinis, svarbu įvertinti ausų ir klausos būklę. Spengimas gali būti susijęs su klausos pablogėjimu, stipriu triukšmu, ausies kanalo užsikimšimu, tam tikrais vaistais ar kitomis sveikatos būklėmis.

Atsižvelgiant į mitybą, sveikatos istoriją ir kitus simptomus, gali būti tikslinga įvertinti ir vitamino B12 ar kitus rodiklius. Papildų pasirinkimas neturėtų pakeisti priežasties paieškos.

Ypač svarbu nedelsti, jei spengimas atsiranda kartu su staigiu klausos pablogėjimu, ryškiu galvos svaigimu ar neurologiniais simptomais. Profesionaliai įvertinti reikėtų ir nuolatinį vienpusį arba pulsuojantį pagal širdies ritmą spengimą.

Vitaminų papildymas prasmingiausias tada, kai jų iš tiesų trūksta

Spengimo ausyse nereikėtų automatiškai aiškinti vitaminų trūkumu. Šios temos kontekste daugiausia dėmesio verta skirti vitaminui B12, o individualiais atvejais gali būti aktuali ir vitamino D būklė.

Jeigu nustatomas konkretus trūkumas, jo koregavimas svarbus bendrai organizmo būklei. Tačiau didesnė vitaminų dozė nėra patikimas tinnitus gydymo būdas. Užsitęsus spengimui svarbiausia įvertinti galimas jo priežastis ir tik tuomet tikslingai spręsti, ar reikalingi papildai.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar vitamino B12 trūkumas gali pasireikšti be mažakraujystės?

Taip. B12 trūkumas gali paveikti nervų sistemą net ir tada, kai nėra tipiškų megaloblastinės mažakraujystės požymių. Dėl to esant neurologiniams simptomams vien normalus bendras kraujo tyrimas ne visada atsako į visus klausimus.

Ar stresas gali sustiprinti spengimo pojūtį?

Stresas gali lemti, kad jau esamas spengimas tampa labiau pastebimas ar varginantis. Todėl miego kokybė, atsipalaidavimas ir bendras streso valdymas gali būti svarbūs gyvenant su tinnitus, nors jie nepašalina galimos pirminės jo priežasties.

Ar foninis garsas gali padėti, kai spengimas labiausiai trukdo tyloje?

Kai aplinkoje mažai kitų garsų, tinnitus gali tapti ryškesnis. Tylus neutralus fonas, pavyzdžiui, aplinkos garsai ar garso generatorius, kai kuriems žmonėms gali padėti sumažinti spengimo pastebimumą, ypač ruošiantis miegoti.

 

Tekstas yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia individualios gydytojo, gydytojo otorinolaringologo ar kito kvalifikuoto sveikatos priežiūros specialisto konsultacijos.

 

Šaltiniai:

National Institute on Deafness and Other Communication Disorders – Tinnitus
https://www.nidcd.nih.gov/health/tinnitus

NIH Office of Dietary Supplements – Vitamin B12: Fact Sheet for Health Professionals
https://ods.od.nih.gov/factsheets/VitaminB12-HealthProfessional/

NICE – Tinnitus: assessment and management
https://www.nice.org.uk/guidance/ng155/chapter/Recommendations

American Journal of Otolaryngology – The effect of vitamin B12 on idiopathic tinnitus
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/37647778/

B-ENT – Vitamin B12 levels in patients with tinnitus and effectiveness of vitamin B12 treatment on hearing threshold and tinnitus
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/23909117/

PLOS ONE – The role of vitamin D in subjective tinnitus
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/34407088/

Annals of Otology, Rhinology & Laryngology – Vitamin D Deficiency as a Risk Factor of Tinnitus: An Epidemiological Study
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/38545900/