Kokių vitaminų reikia normaliai kepenų veiklai?

Kepenys – vienintelis organas, galintis atsistatyti net praradęs iki 70 proc. savo audinio, tačiau ši regeneracijos galia priklauso nuo to, ar organizmas gauna tam tikrus vitaminus tinkamu kiekiu. Vitaminai kepenims svarbūs ne todėl, kad jie „valo" ar „detoksikuoja" organą taip, kaip dažnai vaizduojama rinkodaroje, o todėl, kad kepenys patys yra pagrindinis vitaminų apykaitos, saugojimo ir aktyvinimo centras organizme. Nepaisant to, kad rinkoje vitaminai kepenims dažnai pristatomi kaip stebuklingas sprendimas, realybėje jų nauda priklauso nuo konteksto – ar žmogus tiesiog nori palaikyti normalią organo veiklą, ar jau turi diagnozuotų sutrikimų. Šiame straipsnyje aptarsime, kurie vitaminai glaudžiausiai susiję su kepenų veikla ir kodėl vienų jų perteklius gali būti tiek pat žalingas, kiek trūkumas. 

Kepenys – pagrindinis organizmo vitaminų sandėlis 

Dauguma žmonių kepenis įsivaizduoja kaip organą, kuris tik „filtruoja" kraują, tačiau jos atlieka ir kitą, mažiau žinomą funkciją – tai pagrindinė vieta, kur organizmas kaupia riebaluose tirpius vitaminus A, D, E ir K. Kepenys taip pat atlieka pirmąjį žingsnį aktyvinant vitaminą D, paverčiant jį forma, kurią vėliau panaudoja inkstai. Būtent dėl šios saugojimo bei apdorojimo funkcijos kepenų būklė ir vitaminų pusiausvyra organizme yra glaudžiai susijusios – sutrikus kepenų veiklai, gali sutrikti ir šių vitaminų apykaita, o kai kurių vitaminų perteklius, savo ruožtu, gali apkrauti pačias kepenis. 

Vitaminas A 

Vitaminas A dalyvauja tulžies gamyboje, kuri būtina riebalų virškinimui, ir padeda kepenų ląstelėms atlikti savo funkcijas. Natūraliai jo gausiausia subproduktuose (pavyzdžiui, kepenėlėse), žuvų taukuose bei kiaušinio trynyje. Tačiau būtent šis vitaminas reikalauja daugiausia atsargumo: kadangi jis kaupiasi kepenyse, ilgalaikis didelių dozių vartojimas iš papildų (ne iš maisto) gali sukelti kepenų apkrovą ir net pažeidimus. Rizika ypač išauga derinant kelis papildus vienu metu, pavyzdžiui, multivitaminus su atskiru vitamino A preparatu, nes bendra paros dozė gali nepastebimai viršyti saugią ribą. Todėl vitamino A papildus patartina vartoti tik pagal rekomenduojamą dienos normą, o ne savavališkai didinant dozę tikintis stipresnio poveikio. 

Vitaminas D 

Vitaminas D taip pat priklauso šiai grupei – jo aktyvinimo procesas prasideda būtent kepenyse, todėl lėtinės kepenų ligos gali sutrikdyti šio vitamino apykaitą ir netiesiogiai prisidėti prie jo trūkumo net tada, kai žmogus gauna pakankamai saulės ar papildų. Daugiausia jo natūraliai randama riebiose žuvyse bei kiaušinio trynyje. Būtent dėl šio ryšio žmonėms su diagnozuotomis kepenų ligomis gydytojai dažnai atskirai tikrina vitamino D kiekį kraujyje – jo trūkumas tokiais atvejais pasitaiko gerokai dažniau nei bendroje populiacijoje. 

Vitaminas E 

Vitaminas E veikia kaip antioksidantas, saugantis kepenų ląsteles nuo oksidacinių pažeidimų – šis vitaminas sulaukė nemažai mokslininkų dėmesio tiriant jo galimą naudą žmonėms, kurių kepenyse kaupiasi riebalai. Svarbu pabrėžti, kad tai tiriama sritis, o ne įrodytas gydymo būdas. Gausiausi šaltiniai – augaliniai aliejai, riešutai ir sėklos. Skirtingai nuo vitamino A, vitaminas E laikomas žymiai saugesniu net vartojant ilgesnį laiką, tačiau tai nereiškia, kad didelės dozės rekomenduojamos be aiškaus tikslo – bet kokio riebaluose tirpaus vitamino perteklius reikėtų vertinti atsargiai. 

Žmonėms, vartojantiems kraujo krešėjimą mažinančius vaistus (pavyzdžiui, varfariną), vitamino K kiekis racione turėtų būti nuoseklus, nes staigūs jo kiekio pokyčiai gali paveikti vaisto veikimą – šiuo atveju būtina laikytis gydytojo rekomendacijų, o ne keisti mitybą savarankiškai. 

B grupės vitaminai ir cholinas: kepenų metabolizmo pagrindas 

Skirtingai nuo riebaluose tirpių vitaminų, B grupės vitaminai organizme nesikaupia, todėl juos reikia gauti nuolat. 

Vitaminas B1 (tiaminas) 

Vitaminas B1 ypač aktualus kalbant apie kepenis – jo trūkumas dažniausiai pasitaiko žmonėms, piktnaudžiaujantiems alkoholiu, kuris ir pats yra viena dažniausių kepenų pažeidimo priežasčių, todėl šių dviejų veiksnių derinys gali būti ypač rizikingas nervų sistemai. 

Cholinas (vitaminas B4) 

Cholinas, kartais vadinamas vitaminu B4 (nors organizmas jo šiek tiek pasigamina pats, todėl griežtai tai nėra klasikinis vitaminas), tiesiogiai dalyvauja riebalų pernešime iš kepenų – jo trūkumas siejamas su padidėjusia rizika riebalams kauptis kepenų ląstelėse. Gausiausi cholino šaltiniai – kiaušinio trynys, subproduktai bei sojos produktai. 

B6, B9 ir B12 

Vitaminai B6, B9 (folio rūgštis) ir B12 taip pat svarbūs, nes dalyvauja metilinimo procesuose, kurie tiesiogiai susiję su kepenų gebėjimu perdirbti riebalus ir toksines medžiagas – šių vitaminų gausu pilno grūdo produktuose, kiaušiniuose, lapinėse daržovėse ir gyvūninės kilmės produktuose. 

Vitaminas C ir bendra antioksidacinė apsauga 

Didžiausi natūralūs vitamino C šaltiniai – citrusiniai vaisiai, paprikos bei įvairios uogos, tad daugeliui žmonių, valgančių pakankamai šviežių daržovių ir vaisių, papildoma šio vitamino dozė specialiai kepenims dažnai nėra būtina. 

Kam vitaminų pusiausvyra kepenims ypač aktuali 

Ne visiems žmonėms vitaminų kepenims tema vienodai svarbi. Reguliariai vartojantys alkoholį susiduria su padidėjusia B1 vitamino trūkumo rizika, nes alkoholis trikdo šio vitamino pasisavinimą, o kartu tiesiogiai apkrauna pačias kepenis – šis derinys ilgainiui gali sukelti rimtų nervų sistemos sutrikimų. Žmonės, ilgą laiką vartojantys tam tikrus receptinius vaistus (pavyzdžiui, kai kuriuos vaistus nuo epilepsijos ar tuberkuliozės), taip pat priklauso rizikos grupei, nes vaistai gali paveikti kepenų gebėjimą apdoroti vitaminus. Žmonėms su antsvoriu ar riebaline kepenų liga aktualus tampa cholino bei E vitamino vaidmuo, nors, kaip minėta, jie papildo, o ne pakeičia gydymą. Sportuojantiems bei intensyviai fiziškai aktyviems žmonėms B grupės vitaminų poreikis paprastai didesnis dėl spartesnės energijos apykaitos, o tai netiesiogiai apkrauna ir kepenis, kurios dalyvauja daugelyje šių procesų. 

Ką verta žinoti prieš renkantis papildus kepenims 

Žmonėms, kurių kepenų fermentų rodikliai kraujo tyrimuose jau yra pakitę, prieš pradedant vartoti bet kokius vitaminų papildus, ypač didelėmis dozėmis, būtina pasitarti su gydytoju – kai kurie vitaminai, ypač A grupės, gali sąveikauti su vaistais, kuriuos skiria gydytojas kepenų būklei gydyti. Sveikam žmogui, siekiančiam tiesiog palaikyti normalią kepenų veiklą, dažniausiai pakanka subalansuotos mitybos, o papildai gali būti naudingi tada, kai racione trūksta konkrečių maistinių medžiagų šaltinių arba kai priklausote vienai iš aukščiau minėtų rizikos grupių. 

Renkantis konkretų produktą, verta atkreipti dėmesį į dozes – ypač vitamino A atveju, kur didesnė dozė nereiškia didesnės naudos, o gali reikšti priešingai. Taip pat naudinga rinktis produktus su aiškiai nurodyta sudėtimi ir tikslia doze viename vienete 

Mrbiceps.lt asortimente rasite vitaminus, skirtus kepenų veiklai palaikyti, įskaitant choliną (vitaminą B4), B grupės kompleksus bei atskirus vitaminų A, D ir E preparatus. Prieš pradedant naują papildų vartojimo režimą, ypač jei jau turite diagnozuotų kepenų problemų arba vartojate receptinius vaistus, visada rekomenduojame pasitarti su gydytoju ar vaistininku. 

ŠALTINIAI: 

1. Kowalski, T. E., Falestiny, M., Furth, E., & Malet, P. F. (1994). Vitamin A hepatotoxicity: A cautionary note regarding 25,000 IU supplements. The American Journal of Medicine, 97(6), 523–528. https://doi.org/10.1016/0002-9343(94)90347-6 
2. Corbin, K. D., & Zeisel, S. H. (2012). Choline metabolism provides novel insights into nonalcoholic fatty liver disease and its progression. Current Opinion in Gastroenterology, 28(2), 159–165. https://doi.org/10.1097/MOG.0b013e32834e7b4b 
3. Violi, F., Lip, G. Y. H., Pignatelli, P., & Pastori, D. (2016). Interaction between dietary vitamin K intake and anticoagulation by vitamin K antagonists: Is it really true? A systematic review. Medicine, 95(10), Article e2895. https://doi.org/10.1097/MD.0000000000002895 
4. Vassallo, G. A., Mirijello, A., Dionisi, T., Tarli, C., Augello, G., Gasbarrini, A., & Addolorato, G. (2020). Wernicke's encephalopathy in alcohol use disorder patients after liver transplantation: A case series and review of literature. Journal of Clinical Medicine, 9(12), Article 3809. https://doi.org/10.3390/jcm9123809