Kraujo spaudimas: normos pagal amžių, pavojai ir ką būtina žinoti?

Susijusios prekės:

OstroVit Ubichinon Q10 100

Swedish Supplements ZMA

Amix Co Q10

Swedish Supplements Potassium

Swedish Calcium Magnesium

Kraujo spaudimas yra vienas svarbiausių rodiklių, atspindinčių mūsų širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatą. Jis parodo, kokiu stiprumu kraujas stumia kraujagyslių sieneles, kai širdis susitraukia ir kai atsipalaiduoja. Kraujo spaudimas yra būtinas, nes jis užtikrina, kad kraujas galėtų pernešti deguonį ir maistingąsias medžiagas į visus organizmo audinius ir organus.

Tačiau kraujo spaudimas nėra pastovus – jis kinta priklausomai nuo fizinio aktyvumo, emocinės būklės, mitybos, net paros laiko. Svarbu ne tik žinoti savo kraujo spaudimo reikšmes, bet ir suprasti, kada šios reikšmės atitinka normą, o kada signalizuoja apie galimus sveikatos sutrikimus.

Nuo kraujo spaudimo priklauso ne tik širdies veikla, bet ir smegenų, inkstų, regėjimo kokybė bei bendra organizmo būklė. Per aukštas ar per žemas kraujo spaudimas gali sukelti rimtų komplikacijų, todėl kiekvienas turėtų domėtis savo kraujo spaudimo rodikliais ir reguliariai juos tikrintis.

Šiame įraše plačiai aptarsime kraujo spaudimo normas, pavojus, su kuriais susiduriama esant nukrypimams nuo normos, bei pateiksime praktinius patarimus, kaip palaikyti kraujo spaudimą normoje. Taip pat sužinosite, kaip teisingai matuoti kraujo spaudimą ir kada būtina kreiptis į gydytoją.

Kraujo spaudimo normos pagal amžių

Kraujo spaudimo normos nėra vienodos visiems – jos kinta priklausomai nuo žmogaus amžiaus, lyties ir net individualių savybių. Su amžiumi kraujo spaudimas natūraliai linkęs šiek tiek didėti, todėl labai svarbu žinoti, kokios reikšmės yra laikomos normalia konkrečiam amžiaus tarpsniui.

Suaugusiųjų kraujo spaudimo normos paprastai vertinamos pagal du rodiklius: sistolinį (viršutinį) ir diastolinį (apatinį) spaudimą. Sistolinis spaudimas parodo, kokiu stiprumu kraujas spaudžia kraujagysles, kai širdis susitraukia ir išstumia kraują, o diastolinis – kai širdis atsipalaiduoja. Idealus kraujo spaudimas suaugusiesiems dažnai siekia apie 120/80 mmHg.

Tačiau šios reikšmės gali skirtis priklausomai nuo amžiaus:

• Vaikams ir paaugliams normalus kraujo spaudimas yra žemesnis nei suaugusiesiems, o tikslūs rodikliai skiriasi priklausomai nuo amžiaus ir ūgio. Pavyzdžiui, vaikams 6–13 metų norma dažniausiai yra apie 110/70 mmHg.
  
• Jaunimui ir jauniems suaugusiems (18–40 metų) norma dažnai laikoma apie 120/80 mmHg, tačiau kraujo spaudimas gali svyruoti priklausomai nuo fizinio aktyvumo ir gyvenimo būdo.
  
• Vidutinio amžiaus žmonėms (40–60 metų) dažnai rekomenduojama atkreipti dėmesį, jei sistolinis spaudimas viršija 130 mmHg, nes tai gali būti pirmieji padidėjusio kraujo spaudimo požymiai.
  
• Vyresnio amžiaus žmonėms (virš 60 metų) dažnai leidžiama šiek tiek didesnė norma – iki 140/90 mmHg, nes kraujagyslių elastingumas mažėja, o širdies darbas tampa intensyvesnis. Tačiau tai nereiškia, kad aukštesnis kraujo spaudimas neturi būti kontroliuojamas – ilgalaikis hipertenzijos laikymasis gali sukelti rimtų sveikatos problemų.

Žinant amžiaus normatyvus, svarbu suprasti, kad kraujo spaudimas yra individualus rodiklis, todėl kartais vertinama ir bendra sveikatos būklė, gretutinės ligos, šeimos anamnezė bei gyvenimo būdo ypatumai.

Ši lentelė yra tik orientacinė, nes kiekvieno žmogaus organizmas gali reaguoti skirtingai. Todėl svarbu reguliariai matuoti kraujo spaudimą ir konsultuotis su gydytoju.

Padidėjusio ir sumažėjusio kraujo spaudimo pavojai

Kraujo spaudimo nukrypimai nuo normos gali turėti rimtų pasekmių sveikatai. Tiek per aukštas (hipertenzija), tiek per žemas (hipotenzija) kraujo spaudimas gali sutrikdyti organizmo funkcijas ir padidinti riziką susirgti įvairiomis ligomis.

Padidėjęs kraujo spaudimas – hipertenzija

Hipertenzija yra viena iš pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų priežasčių, kuri ilgainiui gali sukelti infarktą, insultą, inkstų nepakankamumą ar regos sutrikimus. Dažnai ji vystosi nepastebimai, nes pradiniuose etapuose gali nebūti jokių simptomų. Todėl hipertenzija vadinama „tyliuoju žudiku“.

Pagrindiniai hipertenzijos pavojai:

• Širdies pažeidimai: nuolatinis padidėjęs spaudimas apsunkina širdies darbą, ji dirba intensyviau, todėl gali išsivystyti širdies raumens sustorėjimas (kairiojo skilvelio hipertrofija) arba širdies nepakankamumas.
  
• Smegenų kraujotakos sutrikimai: aukštas kraujo spaudimas didina insulto riziką, nes gali sukelti kraujagyslių plyšimus ar užsikimšimus smegenyse.
  
• Inkstų funkcijos sutrikimai: inkstų kraujagyslės taip pat yra jautrios spaudimui, todėl hipertenzija gali lemti inkstų pažeidimus ir net inkstų nepakankamumą.
  
• Regėjimo problemos: aukštas spaudimas gali pažeisti tinklainės kraujagysles ir sukelti regos sutrikimus ar net aklumą.

Hipertenzijos simptomai gali būti galvos skausmas, svaigimas, širdies plakimo sutrikimai, nuovargis, tačiau daugeliui žmonių liga pradžioje nesukelia jokių simptomų, todėl labai svarbu reguliariai tikrinti kraujo spaudimą.

Sumažėjęs kraujo spaudimas – hipotenzija

Hipotenzija, arba sumažėjęs kraujo spaudimas, dažniausiai yra mažiau pavojinga nei hipertenzija, tačiau ir ji gali sukelti nemalonių simptomų bei komplikacijų. Žemas kraujo spaudimas dažnai pasireiškia silpnumu, nuovargiu, galvos svaigimu, ypač greitai keičiantis kūno padėčiai (ortostatinė hipotenzija).

Pavojai, susiję su žemu kraujo spaudimu:

• Kraujotakos sutrikimai: nepakankamas kraujo pritekėjimas į smegenis gali sukelti svaigimą, netgi sąmonės netekimą (nukritimą).
  
• Organų aprūpinimo krauju sumažėjimas: tai gali paveikti inkstų, širdies ir kitų svarbių organų veiklą.
  
• Rizika nukristi ir susižeisti: dėl galvos svaigimo ir silpnumo ypač vyresnio amžiaus žmonėms padidėja kritimų rizika, o tai gali sukelti rimtas traumas.

Hipotenzija dažnai gali būti susijusi su dehidratacija, ilgalaikiu badavimu, kai kuriomis ligomis ar medikamentų poveikiu. Jei kraujo spaudimas yra per žemas ir sukelia simptomus, būtina kreiptis į gydytoją.

Kodėl svarbu palaikyti kraujo spaudimą normoje?

Ilgalaikiai kraujo spaudimo nukrypimai gali negrįžtamai paveikti vidaus organus ir sumažinti gyvenimo kokybę. Todėl svarbu ne tik stebėti savo kraujo spaudimo rodiklius, bet ir laiku reaguoti – keisti gyvenimo būdą, mažinti stresą, laikytis gydytojo rekomendacijų ar vartoti paskirtus vaistus.

Reguliarus kraujo spaudimo matavimas, sveikos gyvensenos įpročių ugdymas ir profilaktiniai sveikatos patikrinimai gali padėti išvengti sunkių komplikacijų ir užtikrinti ilgesnį, kokybiškesnį gyvenimą.

Veiksniai, turintys įtakos kraujo spaudimui

Kraujo spaudimas nėra pastovus – jis nuolat kinta reaguodamas į įvairius vidinius ir išorinius veiksnius. Supratimas, kas būtent lemia kraujo spaudimą, padeda ne tik geriau kontroliuoti sveikatą, bet ir išvengti pavojingų nukrypimų. Žemiau pateikiame pagrindinius kraujo spaudimą veikiančius veiksnius.

1. Fizinis aktyvumas

Reguliarus fizinis krūvis yra vienas svarbiausių būdų palaikyti kraujo spaudimą normoje. Sportuojant stiprėja širdies raumuo, gerėja kraujagyslių elastingumas ir kraujotaka. Tinkama fizinė veikla padeda sumažinti sistolinį kraujo spaudimą ir išvengti hipertenzijos. Tačiau svarbu nepersistengti – itin intensyvus arba netinkamai dozuotas krūvis gali trumpam padidinti kraujo spaudimą.

2. Mityba

Maistas, kurį valgome, daro didelę įtaką kraujo spaudimui. Didelis druskos kiekis maiste yra vienas pagrindinių hipertenzijos rizikos veiksnių, todėl svarbu riboti sūraus maisto vartojimą. Rekomenduojama valgyti daugiau šviežių daržovių, vaisių, vartoti neriebius baltymus ir pilno grūdo produktus. Taip pat svarbu užtikrinti pakankamą kalio, magnio ir kalcio suvartojimą, nes šie mineralai padeda reguliuoti kraujo spaudimą ir stiprina širdies bei kraujagyslių sistemą.

Siekiant pagerinti mitybos kokybę, vertėtų atkreipti dėmesį į specializuotus maisto papildus, kuriuos galima rasti MrBiceps.lt – čia siūlomi aukštos kokybės magnio, kalio ir kalcio papildai, kurie palaiko kraujo spaudimo normalizavimą ir bendrą organizmo balansą. Taip pat šioje svetainėje galite rasti įvairių baltymų ir kitų maistingųjų medžiagų šaltinių, kurie padeda išlaikyti sveiką svorį ir energijos lygį.

3. Stresas ir emocinė būklė

Ilgalaikis stresas, nerimas ir psichinė įtampa gali neigiamai paveikti kraujo spaudimą. Esant stresui, organizme išsiskiria hormonas adrenalinas, kuris sukelia kraujagyslių susitraukimą ir kraujo spaudimo padidėjimą. Todėl labai svarbu mokytis atsipalaidavimo būdų – medituoti, praktikuoti gilų kvėpavimą, skirti laiko poilsiui.

4. Rūkymas ir alkoholis

Rūkymas ne tik tiesiogiai pažeidžia kraujagysles, bet ir didina kraujo spaudimą, todėl yra didelė rizika susirgti širdies ligomis. Dideli kiekiai suvartojamo alkoholio taip pat gali padidinti kraujo spaudimą ir sukelti širdies ritmo sutrikimus. Rekomenduojama riboti alkoholio vartojimą iki saugių normų arba visiškai jo atsisakyti.

5. Kūno svoris

Antsvoris ir nutukimas yra reikšmingi hipertenzijos rizikos veiksniai. Kuo didesnis kūno svoris, tuo sunkiau širdžiai pumpuoti kraują, o tai sukelia spaudimo padidėjimą kraujagyslėse. Net nedidelis svorio sumažinimas gali reikšmingai pagerinti kraujo spaudimo rodiklius.

6. Genetiniai veiksniai

Kai kurie žmonės yra linkę į padidėjusį kraujo spaudimą dėl šeimos istorijos. Jei tėvai ar artimieji turi hipertenziją, tikimybė susirgti šia liga yra didesnė. Todėl tokiems žmonėms svarbu dažniau stebėti kraujo spaudimą ir laikytis sveiko gyvenimo būdo.

7. Amžius

Kaip minėjome anksčiau, kraujo spaudimas natūraliai didėja su amžiumi dėl kraujagyslių elastingumo sumažėjimo ir kitų fiziologinių pokyčių organizme. Todėl vyresnio amžiaus žmonėms ypatingai svarbu reguliariai tikrinti spaudimą ir priimti reikiamas prevencines priemones.

Kaip tinkamai matuoti kraujo spaudimą?

Teisingas kraujo spaudimo matavimas yra būtinas norint gauti tikslų vaizdą apie savo sveikatos būklę. Netinkamai pamatuotas spaudimas gali klaidinti tiek jus, tiek gydytoją, todėl verta žinoti kelis svarbius aspektus prieš pradedant.

Kada geriausia matuoti kraujo spaudimą?

• Ryte ir vakare: rekomenduojama kraujo spaudimą matuoti ryte, prieš valgį ir vaistų vartojimą, bei vakare – prieš miegą. Tokiu būdu gaunate patikimesnį vidutinį rodiklį.
  
• Ramybės būsenoje: matavimas turi būti atliekamas, kai bent 5 minutes sėdite ramiai, nes prieš tai atliktas fizinis krūvis ar stresas gali pakelti spaudimą.
  
• Nevalgius ir nevartojus kofeino: bent 30 minučių prieš matavimą nerekomenduojama vartoti kavos, rūkyti ar fiziškai aktyviai judėti.

Kaip teisingai matuoti?

• Apatinė rankos padėtis: ranka, kurioje matuojate spaudimą, turi būti atsipalaidavusi ir patogiai padėta, pavyzdžiui, ant stalo, širdies lygyje.
  
• Tinkamas manžetės dydis: manžetė turi būti pritaikyta jūsų rankos apimtimi – per siaura ar per stora manžetė iškreips rezultatą.
  
• Keli matavimai: geriau atlikti 2–3 matavimus per 1–2 minutes ir užrašyti vidurkį, nes vienas matavimas gali būti netikslus.
  
• Matuoti tą pačią ranką: paprastai rekomenduojama matuoti kraujo spaudimą vienoje rankoje, nebent gydytojas nurodo kitaip.

Naudojamos priemonės

• Automatiniai kraujo spaudimo matuokliai: šiuolaikiniai skaitmeniniai aparatai yra patogūs naudoti namuose ir pakankamai tikslūs, jei laikomasi matavimo taisyklių.
  
• Ranka matuojami aparatai: nors jie reikalauja daugiau įgūdžių, gydytojų kabinete dažniausiai naudojami būtent šie, nes jie tikslūs ir leidžia stebėti pulso dažnį.

Dažniausiai daromos klaidos

• Matavimas per drabužius ar neatsipalaidavus rankai.
  
• Matavimas po fizinio krūvio ar stresinės situacijos.
  
• Naudojamas netinkamas manžetės dydis.
  
• Nereguliarus matavimas, todėl trūksta bendro suvokimo apie spaudimą.

Kada reikėtų užsirašyti matavimo rezultatus?

Rekomenduojama turėti kraujo spaudimo dienoraštį, kuriame fiksuosite visus matavimus – datą, laiką, matavimo rezultatus ir komentarus apie savijautą. Tai labai palengvina gydytojo darbą ir padeda tiksliau nustatyti diagnozę bei gydymo planą.

Ką daryti, jei kraujo spaudimas neįprastas?

Pastebėjus, kad kraujo spaudimas dažnai viršija normą arba yra per žemas, svarbu nedelsti ir imtis tinkamų veiksmų. Nepaisant to, ar tai pirmas toks atvejis, ar pasikartojantis reiškinys, būtina tinkamai reaguoti, kad išvengtumėte rimtų sveikatos komplikacijų.

Kada kreiptis į gydytoją?

• Jei kraujo spaudimas reguliariai viršija 140/90 mmHg, net jei jaučiatės gerai.
  
• Jei kraujo spaudimas nuolat yra žemas (mažiau nei 90/60 mmHg) ir sukelia nemalonius simptomus, tokius kaip galvos svaigimas ar silpnumas.
  
• Jei atsiranda stiprūs galvos skausmai, krūtinės skausmas, kvapo sutrikimai, dusulys ar kiti neįprasti simptomai.
  
• Jei pastebite staigius kraujo spaudimo svyravimus arba labai aukštus rodiklius virš 180/120 mmHg – tai skubi medicinos pagalba.

Pirmieji žingsniai gyvenimo būdo keitimo link

Jei kraujo spaudimas šiek tiek pakilęs arba žemas, gydytojas dažnai rekomenduoja pradėti nuo gyvenimo būdo korekcijų:

• Sveika mityba: mažinti druskos, riebaus ir perdirbto maisto vartojimą, didinti daržovių ir vaisių kiekį racione.
  
• Reguliarus fizinis aktyvumas: bent 150 minučių vidutinio intensyvumo treniruočių per savaitę.
  
• Streso mažinimas: atsipalaidavimo technikos, pakankamas miegas ir emocinė pusiausvyra.
  
• Rūkymo ir alkoholio vartojimo ribojimas: šie veiksniai didina kraujo spaudimą ir neigiamai veikia kraujagysles.
  
• Kūno svorio kontrolė: jei yra antsvoris, rekomenduojama jį mažinti.

Medikamentinis gydymas

Kai gyvenimo būdo pakeitimai nepakankami arba kraujo spaudimas yra labai aukštas, gydytojas gali paskirti vaistus. Hipertenzijos gydymas dažnai būna ilgalaikis, todėl labai svarbu laikytis gydytojo nurodymų, nevartoti medikamentų savarankiškai ir reguliariai matuoti spaudimą.

Reguliarus stebėjimas

Nepaisant to, ar kraujo spaudimas yra normalus, ar gydomas, rekomenduojama reguliariai jį tikrinti ir fiksuoti rezultatus. Tai padeda laiku pastebėti pakitimus ir koreguoti gydymo ar gyvenimo būdo planus.

Prevencija ir sveikos gyvensenos rekomendacijos

Palaikyti kraujo spaudimą normoje – tai ne tik sveikos širdies garantas, bet ir viso organizmo gerovės pagrindas. Laikantis tam tikrų gyvenimo būdo taisyklių galima žymiai sumažinti riziką susirgti hipertenzija arba sumažinti jos poveikį organizmui. Štai keletas pagrindinių prevencijos priemonių ir sveikos gyvensenos rekomendacijų, kurios padės išlaikyti kraujo spaudimą stabilų ir sveiką.

1. Subalansuota ir sveika mityba

Venkite perteklinės druskos, riebių ir perdirbtų maisto produktų. Rekomenduojama valgyti daug šviežių daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų, neriebių baltymų šaltinių. Maistas turėtų būti turtingas kaliu, magniu ir kalciu – šie mineralai padeda reguliuoti kraujo spaudimą. Taip pat svarbu riboti cukraus ir sočiųjų riebalų vartojimą.

2. Reguliarus fizinis aktyvumas

Bent 30 minučių vidutinio intensyvumo fizinės veiklos didžiąją dalį dienų per savaitę gali padėti išlaikyti kraujo spaudimą normoje. Tai gali būti greitas ėjimas, plaukimas, dviračio mynimas ar kita mėgstama sportinė veikla. Fizinis aktyvumas stiprina širdį, gerina kraujotaką ir mažina streso lygį.

3. Streso valdymas

Ilgalaikis stresas yra vienas iš kraujo spaudimą didinančių veiksnių. Todėl svarbu rasti būdų atsipalaiduoti: medituoti, atlikti kvėpavimo pratimus, skirti laiko pomėgiams ar tiesiog poilsiui. Kokybiškas miegas taip pat yra esminis geros savijautos komponentas.

4. Rūkymo ir alkoholio vartojimo ribojimas

Rūkymas ir per didelis alkoholio vartojimas neigiamai veikia kraujagysles ir didina kraujo spaudimą. Jei rūkote, verta rimtai pagalvoti apie atsisakymą, o alkoholio vartoti saikingai arba vengti visai.

5. Reguliarūs sveikatos patikrinimai

Net jei jaučiatės gerai, reguliariai tikrinkite kraujo spaudimą. Tai padeda laiku pastebėti pakitimus ir imtis priemonių. Ypač svarbu tai daryti, jei turite šeimos anamnezę ar kitų rizikos veiksnių.

6. Kūno svorio kontrolė

Sveikas kūno svoris sumažina širdies apkrovą ir padeda išlaikyti normalų kraujo spaudimą. Jei turite antsvorio, net nedidelis svorio sumažėjimas gali turėti didelės naudos sveikatai.

Laikydamiesi šių rekomendacijų, galite ženkliai pagerinti savo širdies ir kraujagyslių sistemos būklę, išvengti pavojingų ligų ir gyventi ilgiau bei kokybiškiau. Svarbiausia – rūpintis savo kūnu nuosekliai ir atsakingai, kad kraujo spaudimas nekeltų didelių rūpesčių. Rūpinkimės savimi ir artimaisiais.

Šaltiniai (moksliniai tyrimai):

Whelton, P. K., Carey, R. M., Aronow, W. S., et al. (2018). "2017 ACC/AHA/AAPA/ABC/ACPM/AGS/APhA/ASH/ASPC/NMA/PCNA Guideline for the Prevention, Detection, Evaluation, and Management of High Blood Pressure in Adults." Hypertension, 71(6), e13–e115.

https://www.ahajournals.org/doi/10.1161/HYP.0000000000000065

Chobanian, A. V., Bakris, G. L., Black, H. R., et al. (2003). "Seventh report of the Joint National Committee on Prevention, Detection, Evaluation, and Treatment of High Blood Pressure." Hypertension, 42(6), 1206–1252.

https://www.ahajournals.org/doi/full/10.1161/01.HYP.0000107251.49515.c2 

Mancia, G., Fagard, R., Narkiewicz, K., et al. (2013). "2013 ESH/ESC Guidelines for the management of arterial hypertension." Journal of Hypertension, 31(7), 1281–1357.

https://journals.lww.com/jhypertension/