
Kai pirmą kartą išgirdau apie skirtingus figūros tipus, atrodė, kad tai tiesiog mada ar stiliaus konsultantų išmonė. Tačiau kuo labiau gilinausi, tuo aiškiau supratau – figūros tipas turi daug daugiau bendro su mūsų sveikata, savijauta ir net mitybos bei sporto efektyvumu, nei galėjau įsivaizduoti. Nuo moterų siluetų iki vyrų kūno sandaros, kiekvienas tipas slepia unikalius fiziologinius bruožus, kurie lemia mūsų polinkį kaupti riebalus, auginti raumenis ar reaguoti į stresą.
Norėdama suprasti savo kūną, pirmiausia pažvelgiau į veidrodį. Figūros forma išryškėja žiūrint į pečių, liemens ir klubų proporcijas. Moterų atveju dažniausiai skiriami tokie tipai kaip smėlio laikrodis, kriaušė, obuolys ir stačiakampis. Vyrų atveju figūros tipai labiau siejami su somatiniais kūno sudėjimo tipais – ektomorfu, mezomorfu ir endomorfu. Nors skirtingos klasifikacijos painioja, iš esmės abi siekia atsakyti į tą patį klausimą – kaip veikia mūsų kūnas?
Štai kaip galima paprastai atlikti pirminę analizę:
Be to, galima atlikti paprastą matavimų testą – išmatuoti pečių, liemens ir klubų apimtis. Jei liemens ir klubų santykis (WHR) viršija 0,85 (moterims) arba 1,0 (vyrams), tikėtina, kad dominuoja centrinis riebalų pasiskirstymas – dažnai būdingas obuolio tipui ar endomorfams.
Svarbiausia – nebandyti savęs pritempti prie idealo, o objektyviai įvertinti: koks mano tipas? Kokie jo privalumai? Ką galiu daryti, kad mano kūnas būtų sveikas?
Klasikinė somatotipų teorija išskiria tris pagrindinius kūno sudėjimo tipus – ektomorfą, mezomorfą ir endomorfą. Šie terminai skamba gana moksliškai, bet juos paprasta suprasti ir pritaikyti kasdieniame gyvenime. Mano atveju, kai supratau, kad mano kūnas elgiasi kaip tipiško ektomorfo, man tapo aiškiau, kodėl man sunku priaugti svorio, o ne numesti. Ši analizė buvo kertinis taškas, leidęs pertvarkyti mitybą, sportą ir lūkesčius.
Ektomorfai – tai žmonės, turintys ploną kūno sandarą, ilgus galūnių kaulus, siaurus pečius ir klubus. Moterų ektomorfai dažnai atrodo itin liekni, net jei nesilaiko dietų, o vyrų ektomorfai neretai skundžiasi, kad sunku užsiauginti raumenis. Jų medžiagų apykaita greita, jie sudegina kalorijas net sėdėdami.
Būdingi bruožai:
Ką daryti? Ektomorfams reikalinga didesnė kalorijų norma, daug baltymų ir raumenis stimuliuojantis sportas. Jie turėtų vengti perteklinio kardio.
Tai idealus viduriukas – žmonės su natūralia raumenų mase, lengvai keičiančiu kūno sudėjimu ir stipria struktūra. Mezomorfai dažnai laikomi „genetiškai laimingais“. Moterų mezomorfės dažnai atrodo atletiškos net be pastangų, o vyrų mezomorfai turi plačius pečius, siaurą liemenį ir stiprius raumenis.
Būdingi bruožai:
Ką daryti? Mezomorfai turėtų palaikyti mitybos balansą ir įtraukti jėgos bei ištvermės treniruotes. Nors jie natūraliai stiprūs, polinkis į pervargimą ar per didelį raumenų augimą gali išbalansuoti kūno formą.
Tai žmonės su minkštesne kūno struktūra, linkę kaupti riebalus, ypač aplink klubus ar pilvą. Moterų endomorfės dažnai jaučia frustraciją dėl „lėtos“ medžiagų apykaitos, o vyrų endomorfai greičiau priauga svorio net nuo nedidelių kalorijų kiekių.
Būdingi bruožai:
Ką daryti? Endomorfams būtina nuolatinė fizinė veikla, akcentas į kardio ir kalorijų kontrolę, tačiau neapsiribojant dietomis – svarbiausia ilgalaikis planas ir raumenų išlaikymas.
Labai ilgą laiką maniau, kad visiems galioja tos pačios mitybos taisyklės: mažiau cukraus, daugiau daržovių, subalansuotas maistas. Tačiau kai pradėjau gilintis į figūros tipus, supratau, kad kiekvienas organizmas reaguoja skirtingai. Kas tinka moterų endomorfui, dažnai visiškai netinka vyrų ektomorfui. Mityba turi būti pritaikyta ne tik tikslui (numesti ar priaugti svorio), bet ir kūno sandarai, medžiagų apykaitai, hormoninei pusiausvyrai.
Jei priklausai ektomorfų tipui, tikėtina, kad tau sunku priaugti svorio ar išlaikyti raumenų masę. Tavo prioritetas – padidinti kalorijų kiekį. Tačiau ne šlamštu, o kokybišku, kalorijų gausiu maistu.
Rekomenduojami produktai: riešutų sviestas, riebesni pieno produktai, avokadai, kiaušiniai, bulvės, avižos. Ektomorfai turėtų valgyti 4–6 kartus per dieną, įtraukdami maistingus užkandžius.
Mezomorfai – universalūs. Jie gali reaguoti labai gerai tiek į raumenų augimą, tiek į svorio metimą. Jiems svarbiausia išlaikyti pusiausvyrą tarp makroelementų.
Tokie žmonės gali valgyti įvairiai – nuo protarpinio badavimo iki dažnesnių valgymų. Tačiau jiems svarbu vengti greitųjų angliavandenių pertekliaus, kuris gali greitai padidinti riebalų sluoksnį.
Endomorfai linkę kaupti riebalus greičiau nei kiti. Jiems itin svarbu valgyti reguliariai ir mažesnėmis porcijomis, kontroliuoti kalorijas, tačiau ne badaujant– tokie metodai tik lėtina jų jau ir taip lėtą medžiagų apykaitą.
Rekomenduojama vengti: baltos duonos, saldintų gėrimų, perdirbto maisto. Naudinga įtraukti daugiau skaidulų, vandens, ir, žinoma – nuolatinį judėjimą.
Kiekvienas kūno tipas reaguoja į fizinį krūvį savaip. Todėl labai svarbu išmokti treniruotis ne taip, kaip draugas ar draugė, o taip, kaip tinka tavo kūno tipui. Aš pati padariau daugybę klaidų – bandžiau HIIT treniruotes kaip ektomorfė, o turėjau daryti jėgos programas. Supratusi šį principą, ne tik sutaupiau jėgų, bet ir pagaliau pradėjau matyti rezultatus.
Ektomorfams reikia maksimaliai mažinti kalorijų deginimą per treniruotes ir fokusuotis į raumenų stimuliaciją.
Svarbiausia – poilsis tarp treniruočių, kad raumenys galėtų atsigauti.
Kadangi mezomorfai lengvai priauga raumenų ir stiprėja, jiems reikia derinti skirtingus treniruočių tipus ir išlaikyti balansą.
Mezomorfams labai naudinga kartais pakeisti režimą – nuo masės iki tonizavimo, kad išvengtų „užsistovėjimo“.
Endomorfams svarbiausias tikslas – pagerinti medžiagų apykaitą ir sudeginti riebalus. Todėl reikia aktyvumo, bet nepamirštant ir raumenų palaikymo.
Svarbu vengti pertreniravimo ir laikytis aiškaus miego bei streso mažinimo režimo.
Kalbant apie figūros tipus, dažnai viskas apsiriboja vyriškais somatiniais tipais – ektomorfu, mezomorfu ir endomorfu. Tačiau moterų kūnai turi dar daugiau įvairovės ir išraiškos formų. Nuo senų laikų moterys skirstomos pagal kūno siluetą, o ši klasifikacija padeda ne tik mitybos ar sporto klausimais, bet ir planuojant aprangą, stilių ar net sveikatingumo rutiną.
Pavyzdžiui, obuolio tipo moterys dažniau linkusios kaupti visceralinius riebalus, kurie yra susiję su širdies ir kraujagyslių ligomis. Tuo tarpu kriaušės tipo moterims riebalai dažniausiai kaupiasi klubų srityje – nors tai estetiškai gali kelti nepasitenkinimą, tačiau sveikatos požiūriu tai mažiau rizikinga.
Svarbiausia – ne bandyti tapti kitu tipu, bet išmokti dirbti su tuo, ką turi. Figūros tipas nėra bausmė ar apribojimas, tai – gidas į tavo unikalų kūną.
Skirtingi vyrų ir moterų kūno tipai lemia ne tik išvaizdą, bet ir polinkį į tam tikras ligas, medžiagų apykaitos ypatybes, net hormoninius disbalansus. Todėl suprasti savo figūros tipą yra itin naudinga – tai padeda ne tik estetine prasme, bet ir leidžia veiksmingiau rūpintis sveikata.
Tiek vyrams, tiek moterims, kurių kūno riebalai linkę kauptis pilvo srityje, didesnė rizika sirgti širdies ligomis, diabetu, hipertenzija. Tokie asmenys turėtų labiau kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje, stebėti kraujospūdį ir vengti uždegimą skatinančio maisto.
Nors riebalai pasiskirsto labiau periferijoje, kriaušės tipo moterys dažnai patiria sąnarių apkrovą klubuose, keliuose. Tai svarbu atsižvelgiant į fizinį aktyvumą – reikia vengti intensyvaus smūginio kardio, geriau rinktis dviračius ar baseiną.
Ploni, greitai kalorijas deginantys kūnai dažnai rizikuoja dėl per mažo svorio, maistinių medžiagų trūkumo ir silpnos imuninės sistemos. Tiek moterų, tiek vyrų tarpe ektomorfai turi atkreipti dėmesį į reguliarų valgymą ir pakankamą riebalų kiekį racione.
Endomorfams dažnai būdingas insulino atsparumas, o moterims – polinkis į estrogeno dominavimą. Tokiu atveju padeda subalansuota mityba su mažiau cukraus ir daugiau skaidulų, reguliarus fizinis aktyvumas ir netgi meditacija streso kontrolei.
Kalbėdama su draugėmis ar skaitydama internete, dažnai susiduriu su mitais apie figūros tipus, kurie ne tik klaidina, bet ir sukelia nereikalingą spaudimą. Neretai moterų forumuose galima rasti nuomonių, kad tik „smėlio laikrodis“ yra patraukli figūra, o kitus tipus reikia „taisyt“, „koreguot“ ar „slėpt“. Tuo tarpu vyrų tarpe dažnas įsitikinimas, kad kiekvienas turi siekti V formos torso, plačių pečių ir siauro liemens – net jei to neleidžia genetika. Tokie įsitikinimai ne tik neteisingi, bet ir pavojingi.
Svarbiausia išvada? Figūros tipas – tai raktas į savęs pažinimą, o ne taisytina „problema“. Išmokę su juo bendradarbiauti, galime sukurti sau geriausią savijautą ir vaizdą veidrodyje.
Apibendrinant – figūros tipas yra svarbus ne tik estetine prasme, bet ir kaip orientyras į sveikatą, sportą, mitybą ir savęs priėmimą. Tai nėra žaidimas „kas geresnis“ – tiek vyrų, tiek moterų kūnai turi savo natūralią formą, kurią verta pažinti ir priimti.
Kai supranti savo tipą – gali:
Supratus savo figūros tipą, lengviau pasirinkti tinkamą mitybą, sporto planą ir net aprangos stilių. Tai padeda gyventi sąmoningiau, siekti tikslų greičiau ir išvengti klaidų.
Nors genetika lemia kūno tipą, sportu ir mityba galima stipriai paveikti kūno formas – sumažinti riebalinį sluoksnį, padidinti raumenų masę ar pabrėžti tam tikras sritis.
Moterims dažniausi figūros tipai yra: smėlio laikrodis, kriaušė (trikampis), obuolys, stačiakampis ir apverstas trikampis. Kiekvienas jų turi savo išskirtinių savybių.
Vyrams dažniausiai naudojama somatinė klasifikacija: ektomorfas, mezomorfas ir endomorfas. Tačiau silueto analizė (pečių, juosmens, klubų santykis) irgi gali būti aktuali.
Kūno riebalų pasiskirstymas turi įtakos sveikatai. Pavyzdžiui, riebalai pilvo srityje (obuolio tipas) gali rodyti didesnę riziką širdies ligoms ar diabetui.
Daugelis žmonių turi mišrių bruožų. Tokiu atveju svarbiausia ne prisitaikyti prie teorijos, bet stebėti savo kūną, kaip jis reaguoja į mitybą ir fizinį krūvį.
Taip. Hormoniniai pokyčiai, raumenų masės mažėjimas ar svorio svyravimai gali pakeisti kūno formą. Todėl naudinga periodiškai peržiūrėti savo kūno tipą ir prisitaikyti.
Ne. Figūros tipas yra naudingas kiekvienam, kuris nori jaustis gerai, prižiūrėti sveikatą, išvengti klaidų mityboje ar tiesiog išmokti pabrėžti savo kūno stipriąsias puses.
Pirmieji pokyčiai dažnai pasirodo po 4–8 savaičių, tačiau viskas priklauso nuo nuoseklumo ir asmeninių ypatybių.
Taip. Nors genetika turi įtakos, figūros tipai šeimoje gali labai skirtis dėl skirtingų hormonų, gyvenimo būdo, net vaikystėje susiformavusių mitybos įpročių.
Taip, nors šis tipas dažnesnis tarp moterų, kai kurie vyrai taip pat kaupia riebalus klubų ir šlaunų srityje. Tai dažnai susiję su hormonų disbalansu arba sėdimu gyvenimo būdu.
Ne tiesiogiai. Krūtinės dydis gali turėti įtakos bendram kūno siluetui, bet figūros tipas labiau remiasi pečių, liemens ir klubų proporcijomis, o ne tik viena kūno sritimi.
Nėra vieno „sveikiausio“ tipo – sveikata priklauso nuo daugelio faktorių. Tačiau figūros tipai, kuriuose riebalai pasiskirstę tolygiai (pvz., smėlio laikrodis, stačiakampis), dažnai susiję su mažesne metabolinio sindromo rizika.
Taip, tai vadinama mišriu figūros tipu. Pavyzdžiui, gali turėti plačius pečius (apverstas trikampis) ir ryškius klubus (kriaušė). Tokiais atvejais svarbiausia – individualizuotas požiūris.
Sportininkams dažnai būdingas mezomorfo kūno tipas – raumeningas, proporcingas, reaguojantis į krūvį. Tačiau priklauso nuo sporto šakos – bėgikams dažnesnis ektomorfas, sunkiaatlečiams – endomorfas arba mezomorfas.
Nedideli svorio pokyčiai nekeičia tipo. Tačiau reikšmingai priaugus ar numetus svorio, figūros proporcijos gali keistis – pvz., iš stačiakampio virsti smėlio laikrodžiu arba iš kriaušės – į obuolį.
Taip. Egzistuoja liemens-klubų santykio matavimai, kūno analizės programėlės, kai kurios net vizualiai modeliuoja figūrą. Tačiau paprasčiausia – pasimatuoti pečius, liemenį ir klubus centimetrais ir palyginti santykius.
Taip. Vyrams su amžiumi dažnai didėja pilvo sritis (obuolio forma), moterims – po menopauzės riebalai taip pat gali kauptis pilvo zonoje, nors anksčiau dominavo klubų sritis.