
Kiekvienas, kuris bent kartą rimčiau sportavo, žino tą jausmą, kai kitą dieną po treniruotės kūnas primena apie save. Lipimas laiptais tampa mažyte kančia, o rankos, vos bandant kažką pakelti, primena guminę juostą. Tai – visiškai normalu ir dažniausiai vadinama pavėluotu raumenų skausmu. Tačiau ne visi žino, kodėl jis atsiranda, kiek turėtų trukti ir kaip jį sušvelninti. Dar svarbiau suprasti, kada raumenų skausmas po fizinio krūvio yra sveikos adaptacijos ženklas, o kada jau galima įtarti rimtesnę problemą, pavyzdžiui, raumenų uždegimą po sporto.
Raumenų skausmas dažniausiai pasireiškia po to, kai atliekame neįprastus ar intensyvesnius pratimus, nei esame įpratę. Sporto metu raumenų skaidulos patiria mikrotraumas, kurios vėliau atstatomos – būtent šis procesas ir lemia raumenų stiprėjimą. Visgi tai nereiškia, kad kuo labiau skaudės, tuo geresnė treniruotė. Priešingai – per stiprus skausmas gali signalizuoti, kad kūnas buvo per daug apkrautas ir jam reikalingas ilgesnis poilsis.
Norint suprasti, kaip elgtis su raumenų skausmu, pirmiausia reikia išsiaiškinti jo priežastis. Raumenų skausmas po fizinio krūvio paprastai atsiranda dėl raumenų skaidulų micro įplyšimų – tai natūralus procesas, kurį sukelia fizinis krūvis. Organizmas reaguoja uždegimine reakcija: į pažeistą vietą priteka daugiau kraujo, suaktyvėja atstatymo mechanizmai, todėl jaučiame maudimą, tempimą ar net aštrų skausmą.
Ekscentrinis pratimas – pagrindinis kaltininkas. Didžiausia raumenų pažaida įvyksta tada, kai raumuo dirba pailgėjimo fazėje, pavyzdžiui, leidžiant svorį žemyn atliekant atsispaudimus ar pritūpimus. Net ir sportuojantis asmuo, kuris yra fiziškai pasirengęs, pajus šį poveikį, jei treniruotėje bus įtraukta daugiau nei įprastai tokių judesių.
Raumenų uždegimas po sporto dažniausiai yra laikinas ir savaime praeinantis. Visgi, jei skausmas užsitęsia ilgiau nei 4–5 dienas, lydi patinimas ar judesių ribotumas, tai gali signalizuoti apie rimtesnį raumenų audinio pažeidimą ar net traumą. Tokiu atveju būtina sumažinti krūvį ir, jei reikia, kreiptis į specialistą.
Po intensyvesnės treniruotės raumenų skausmas paprastai pasireiškia ne iš karto, o tik po 12–24 valandų, kartais net vėliau. Šis reiškinys vadinamas pavėluotu raumenų skausmu (angl. DOMS – Delayed Onset Muscle Soreness) ir dažniausiai tęsiasi 2–3 dienas. Tipiškiausi simptomai yra maudimas, tempimo jausmas, standumas ir sumažėjęs jėgos lygis.
Esant lengvam skausmui, judesiai nėra labai apriboti, tačiau stipresnis raumenų skausmas po fizinio krūvio gali trukdyti atlikti net paprastas kasdienes užduotis. Svarbu atskirti normalų atsistatymo procesą nuo raumenų uždegimo po sporto, kuris pasireiškia patinimu, paraudimu, vietos temperatūros pakilimu ir nuolatiniu skausmu net ir ramybės būsenoje. Tokiu atveju fizinį krūvį būtina sustabdyti ir imtis gydymo priemonių.
Yra keli veiksmingi būdai, padedantys pagreitinti atsistatymą ir sumažinti diskomfortą:
Šių priemonių derinys padeda sumažinti skausmą ir leidžia greičiau grįžti prie treniruočių. Tačiau svarbiausia – klausytis savo kūno ir neperžengti ribos, kai normalus atsistatymas perauga į traumos riziką.
Nors visiškai išvengti raumenų skausmo po fizinio krūvio neįmanoma, ypač jei treniruotė intensyvi ar pratimai nauji, išankstinė prevencija gali gerokai sumažinti skausmo stiprumą, trukmę ir neigiamą poveikį tolimesnėms treniruotėms. Tai ypač svarbu norint išvengti situacijų, kai dėl raumenų uždegimo po sporto tenka praleisti kelias dienas ar net savaitę be aktyvumo. Prevencija prasideda dar prieš pradedant treniruotę, bet apima ir visą jos eigą bei laikotarpį po fizinio krūvio.
Prieš bet kokią fizinę veiklą būtina paruošti raumenis, sąnarius ir širdies–kraujagyslių sistemą darbui. Apšilimas ne tik padidina raumenų elastingumą ir sumažina mikrotraumų riziką, bet ir pagerina nervų–raumenų koordinaciją. Rekomenduojama skirti bent 7–10 minučių dinamiškiems pratimams: lengvam bėgimui vietoje, šuoliukams, mobilumo pratimams pečiams, klubams, keliams.
Staigus svorio, pratimų intensyvumo ar trukmės padidinimas yra viena dažniausių priežasčių, kodėl atsiranda stiprus skausmas arba uždegimas raumenyse. Saugus būdas didinti krūvį – 5–10 % progresija per savaitę. Tai leidžia raumenims, sausgyslėms ir raiščiams prisitaikyti, išvengiant per didelio streso audiniams.
Net ir nedideli technikos netikslumai ilgainiui gali lemti perteklinį raumenų įtempimą ir net mikrotraumas. Net jei jaučiatės pažengę, pravartu periodiškai pasikonsultuoti su treneriu arba filmuoti savo pratimų atlikimą, kad būtų galima pastebėti ir ištaisyti klaidas.
„Cool down“ laikotarpis yra ne mažiau svarbus nei apšilimas. Lengvi tempimo pratimai, 5–10 min. lėtas ėjimas ar dviračio mynimas padeda normalizuoti širdies ritmą, atstatyti kraujotaką ir sumažinti kitą dieną jaučiamą raumenų sustingimą.
Skysčių trūkumas lemia prastesnį raumenų atsistatymą ir ilgiau trunkantį skausmą. Gerkite skysčius nedideliais gurkšniais visos treniruotės metu, o prieš fizinį krūvį pasirūpinkite, kad kūnas būtų pakankamai hidratuotas.
Tinkamas maistinių medžiagų kiekis prieš treniruotę užtikrina, kad raumenys gaus reikiamą energijos kiekį ir patirs mažiau streso krūvio metu. Baltymų ir sudėtinių angliavandenių derinys prieš fizinę veiklą gali padėti sumažinti mikrotraumų riziką ir greitinti atsistatymą.
Daugeliu atvejų raumenų skausmas yra normalus atsako į treniruotę požymis. Tačiau tam tikrais atvejais jis gali signalizuoti apie rimtesnę problemą. Į gydytoją arba kineziterapeutą būtina kreiptis, jei:
Tokiais atvejais gali būti kalbama ne tik apie raumenų skausmą po treniruotės, bet ir apie patempimą, plyšimą ar rimtesnį raumenu uždegimą po sporto, reikalaujantį medicininio įvertinimo.
Kai po treniruotės juntamas stipresnis raumenų skausmas po fizinio krūvio, tinkamai parinkti papildai ir pagalbinės priemonės gali ne tik sutrumpinti atsistatymo laiką, bet ir pagerinti bendrą savijautą bei sportinius rezultatus. Svarbiausia – įvertinti savo mitybos įpročius, treniruočių krūvį ir individualius organizmo poreikius.
Baltymai – pagrindinė raumenų statybinė medžiaga. Jei iš kasdienės mitybos nepavyksta gauti pakankamo baltymų kiekio (vidutiniškai 1,6–2,2 g baltymų kilogramui kūno svorio), verta įtraukti baltymų kokteilius. Išrūgų proteinas yra greitai pasisavinamas, todėl tinka vartoti iškart po treniruotės. Augaliniai baltymai (žirnių, ryžių, kanapių) tinka netoleruojantiems laktozės ar veganams. Baltymų papildai padeda greičiau atstatyti pažeistą raumeninį audinį, mažina uždegimo riziką ir palaiko raumenų masės augimą.
Šios riebalų rūgštys pasižymi stipriu priešuždegiminiu poveikiu, todėl gali sumažinti raumenų uždegimą po sporto. Tyrimai rodo, kad omega-3 padeda sumažinti raumenų skausmo intensyvumą ir pagerina jų funkciją. Omega-3 galima gauti tiek iš papildų (žuvų taukų kapsulės), tiek iš natūralių šaltinių – lašišos, skumbrės, silkės, linų sėmenų ar chia sėklų.
Vitaminas D palaiko raumenų jėgą, nervų sistemos veiklą ir kaulų tvirtumą. Magnis svarbus raumenų atsipalaidavimui, mažina spazmus, įtampą bei pagerina miegą – o miegas yra vienas svarbiausių atsistatymo veiksnių. Abiejų medžiagų trūkumas gali sulėtinti gijimo procesus ir prailginti raumenų skausmo laikotarpį.
Šios priemonės pagerina kraujotaką, padeda pašalinti metabolinius šalutinius produktus iš raumenų ir sumažina sustingimą. Masažas taip pat gali padėti atsipalaiduoti po intensyvios treniruotės, sumažinti psichologinę įtampą bei pagerinti lankstumą.
Šalčio terapija (ledo vonios, šaltos dušo srovės) mažina uždegimą ir patinimą, o kontrastinės procedūros (šaltas–karštas) pagerina kraujotaką bei greitina maistinių medžiagų pristatymą į pažeistus audinius. Tokios priemonės ypač naudingos intensyvaus sportinio sezono metu arba ruošiantis varžyboms.
Kolagenas svarbus jungiamųjų audinių (sausgyslių, raiščių) tvirtumui ir elastingumui. Reguliarus vartojimas gali padėti greičiau atsigauti po mikrotraumų, sumažinti sąnarių diskomfortą ir išlaikyti gerą judėjimo kokybę.
BCAA (šakotosios grandinės aminorūgštys) – leucinas, izoleucinas ir valinas – padeda sumažinti raumenų baltymų skilimą ir pagreitina atsistatymą. EAA (esminės aminorūgštys) suteikia visą raumenų atstatymui reikalingų aminorūgščių profilį, todėl yra dar efektyvesnės.
Normalus raumenų skausmas po treniruotės yra kūno adaptacijos procesas, rodantis, kad raumenys prisitaiko prie naujo krūvio. Tačiau svarbu atskirti įprastą DOMS nuo traumos ar uždegimo, nes raumenų uždegimas po sporto reikalauja kitokio požiūrio ir, jei reikia, medicininės pagalbos.
Kad atsistatymas būtų greitesnis, svarbu:
Toks kompleksinis požiūris leis mėgautis treniruotėmis, išvengti perdegimo ir ilgalaikių traumų.
Raumenų skausmą dažniausiai sukelia raumenų mikrotraumos, atsirandančios intensyvios ar neįprastos treniruotės metu. Jos sukelia uždegiminę reakciją, kuri pasireiškia maudimu, jautrumu ir standumu.
Lengvas uždegimas yra natūrali organizmo reakcija į krūvį ir dažniausiai praeina per kelias dienas. Tačiau jei skausmas labai stiprus, patinęs raumuo ar juntamas šilumos pojūtis – verta kreiptis į gydytoją.
Įprastai raumenų skausmas po fizinio krūvio trunka 1–3 dienas. Jei jis užsitęsia ilgiau nei savaitę, tai gali būti persitreniravimo ar traumos požymis.
Lengvas skausmas nėra kliūtis lengvai fizinei veiklai, tačiau jei skausmas stiprus – geriau pailsėti arba rinktis aktyvų atsistatymą, pvz., ėjimą, tempimo pratimus ar plaukimą.
Baltymų papildai, omega-3 riebalų rūgštys, magnis ir vitaminas D – dažniausiai rekomenduojami greitesniam atsistatymui. Taip pat gali padėti masažiniai volai, ir kontrastinės procedūros.
Visiškai išvengti – ne, ypač jei pratimai nauji ar krūvis padidintas. Tačiau tinkamas apšilimas, laipsniškas krūvio didinimas ir teisinga technika gali labai sumažinti jo intensyvumą.
Po treniruotės atsiradęs skausmas yra tolygus, išplėstas ir abipusis. Trauma dažniausiai sukelia aštrų, lokalizuotą skausmą, kuris gali būti lydimas patinimo ar judesių ribojimo.
"Delayed onset muscle soreness: treatment strategies and performance factors"
"Efficacy of omega-3 fatty acids supplementation for reducing exercise-induced muscle soreness"
"Effect of protein supplementation timing on post-exercise muscle soreness and recovery"